Joga

Skaitymo laikas 2 minutės

Joga (sanskrito kalba योग) - viena iš šešių klasikinių Indijos filosofijos mokyklų. Psichinio susikaupimo arba fizinių pozų ir kvėpavimo pratimų, taip pat askezės - tai įvairių praktikų ir filosofijų meditacinės jogos formos, kurių pagrindai apibendrinti Upanišadose (hinduizmo ir Vedų filosofinių raštų rinkinyje, sudarytame apie 700 m. pr. m. e.).

Aprašomi penki jogos keliai ir trys kitos sistemos:

• Radža joga
• Džnana joga
• Karma joga
• Bhakti joga
• Hatha joga
  

• Mantra joga
• Laya joga
• Kundalini joga

Iš pradžių joga buvo dvasinis kelias į nušvitimą per meditaciją. Ilgainiui atsirado poreikis stiprinti ir mobilizuoti kūną, kad būtų galima kuo ilgiau išbūti lotoso padėtyje. Hatha joga perėmė šį aspektą ir įtraukė technikas, kurios naudoja kūną kaip veiksmingą priemonę dvasiniams tikslams pasiekti.

Gitoje (Bhagavad Gita - Pagrindiniame hinduizmo šventraštyje, vienijančiame skirtingus mąstymo būdus, maždaug II-V a. pr. m. e.) atkuriamas Ardžunos (vieno svarbiausių indų epo "Mahabharata" herojų) ir Krišnos (hinduistinis dieviškasis pavidalas) pokalbis (6, 33-34 skyriai), kuriame Ardžuna sako, kad protą sunku sutramdyti, jis panašus į vėją. Krišna atsako, kad protą galima sudrausminti pastangomis ir atsižadėjimu. Ardžuna atsako, kad o kaip su tais žmonėmis, kurie negali savęs sutramdyti, ar jie amžinai pražuvę? Krišna paguodžia Ardžuną, nurodydamas į reinkarnaciją, kuri visada yra galimybė pasiekti samadhi (visišką susiliejimą su meditacijos objektu, tobulos būties pasiekimą).

Dabartinė jogos samprata yra tokia, kad kvėpavimo technikų, judesių sekų, laikysenos, koncentracijos taškų ir mantrų bei pirštų gestų deriniu stimuliuojama gyvybinė energija (Kundalini), kad ji pakiltų šalia stuburo į čakras (energijos centrus).

Be minėtų jogos stilių, taip pat yra daugybė jų variantų ir kombinacijų, integruojančių sistemas: Kundalini joga orientuota į Kundalini energijos pažadinimą ir nukreipimą. Tibeto jogoje vyrauja dvasinė kryptis. Marma joga orientuota į savęs pažinimą. Tibeto sapnų joga naudoja dvasinius-joginius pratimus miegui paveikti.

Jogos pratimai neabejotinai teigiamai veikia psichiką ir fizinę sveikatą, jei juos atliekama vadovaujant kvalifikuotam specialistui. Stresą mažina ne tik raminantis ir balansuojantis kvėpavimo pratimų ir meditacijos poveikis, bet ir savo elgesio apmąstymas, todėl mažėja streso sukeltų ligų, mažėja kaklo ir nugaros skausmai, skatinama kraujo apytaka aktyvinant raiščius, raumenis, ypač nugaros raumenis, sausgysles ir limfos tekėjimą.

Pagal budistines ir induistines jogos ir jos atmainų šaknis, jogos tikslas - pasiekti nušvitimą (Moksha - atpirkimas, išsivadavimas iš atgimimų ciklo, yra paskutinis iš keturių gyvenimo tikslų).

Ką apie tai sako Biblija?

Laiške kolosiečiams Paulius rašo (Kol 1, 13-14): "13 Jis išvadavo mus iš tamsybių valdžios ir perkėlė į savo meilės Sūnaus karalystę, 14 kurioje turime atpirkimą per jo kraują, nuodėmių atleidimą.„

Tai reiškia, kad žmonėms pažadėtas išgelbėjimas. Tam nereikia specialių pratimų, fizinių ar protinių pastangų, atgimimų ar kitų energijų ar nušvitimų.

Vien tik tikėjimu į Jėzų Kristų, Dievą Tėvą ir Šventąją Dvasią, Trejybę, žmogui suteikiamas teisumas atleidžiant visas kaltes - buvusias, esamas ir būsimas. Daugiau nieko nereikia. Jėzus savo krauju ant kryžiaus sumokėjo už kiekvieną žmogų, kad jis galėtų būti laikomas teisiu prieš Dievą dėl Jo neišsemiamos malonės ir meilės.