Skaitymo laikas 3 minutės

Atnaujinta - sausio 12, 2024

DSL, kabelinė, šviesolaidinė, argi visa tai nėra kabelinė? - Neseniai vienas brangus draugas manęs paklausė, ar galėčiau įsivaizduoti kalno ir jaučio paveikslą? Taip jis pasijuto iškart po to, kai jam rekomendavau vietoj DSL užsisakyti kabelinę liniją, kad ateityje galėtų naudotis internetu. Kabelinis - koks skirtumas, juk DSL taip pat veikia kabeliu?

Taigi pateikiame straipsnį, kuris tiesiogine prasme turėtų padėti nuversti kalnus ir nutiesti kelią, kai reikia pasirinkti teisingą kelią į internetą.

Istorija

Kas vis dar žino Pypsėjimas ir čirškimas telefono imtuvo akustinėje jungtyje (Dataphone 21D) su 300 ... 2400 bitų/s arba modemai (ELSA Microlink 24.4 TQV), kai renkantis internetą jau pasiekiama 28 800 bit/s sparta?

Surinkus interneto numerį, akustinė jungtis per telefono imtuvo garsiakalbį, naudodama įmontuotą mikrofoną, perėmė nuotolinės stoties akustinį signalą ir per akustinėje jungtyje įmontuotą garsiakalbį ir telefono imtuve esantį mikrofoną siuntė atgal tonų sekas. Taigi duomenys buvo konvertuojami į akustinius signalus ir perduodami. Šio proceso metu linija negalėjo būti naudojama telefono skambučiams.

Modemas (Modulator-Svetainėoduliatorius) buvo prijungtas prie dviejų telefono kabelio linijų per atitinkamą kištuką į telefono lizdą ir tokiu būdu tiesiogiai bendravo su nuotoline stotimi, pridėdamas ir moduliuodamas nešančiojo dažnio duomenis ir atimdamas bei demoduliuodamas gaunamus duomenis iš nešančiojo dažnio. Be to, tai buvo atliekama daugiau nei dešimt kartų didesniu greičiu - iki 56 000 bitų per sekundę.

Ilgainiui modemų technologijos tapo galingesnės, o vartotojų apetitas duomenims augo. Anksčiau interneto svetaines sudarydavo blokinė grafika ir tekstas, o dabar jas sudaro paveikslėliai, vaizdo įrašai ir tekstas. Dėl to išaugo duomenų srauto pralaidumo poreikis.

Fiksuotojo tinklo technologijos

ISDN

ISDN (integruotų paslaugų skaitmeninis tinklas) suteikė galimybę sujungti abi linijas ir taip padvigubinti duomenų perdavimo greitį - 2 x 64 000 bitų/s, naudojant dvi atskiras telefono linijas ir telefono numerius. Jei jus tenkino viena linija, galėjote skambinti per antrąją.

(V)DSL

Dar labiau padidėjo DSL (skaitmeninė abonentinė linija) ir dar kartą VDSL (labai didelės spartos skaitmeninė abonentinė linija) pasiekia iki 400 Mbit/s (400 000 000 bitų/s, t. y. 6250 kartų greičiau nei ISDN kanalu).

Kabeliai

Lygiagrečiai su minėtais pokyčiais apie 1980 m. išpopuliarėjo kabelinė televizija, kad net ir antžeminiu požiūriu nepatogiose vietose būtų galima transliuoti radijo ir televizijos programas vadinamąja "kabeline televizija". Koaksialinis-kabeliai (koncentruotas, vienos gyslos, pusiau kietas varinis laidas su aplink esančiomis apsauginėmis plėvelėmis ir pynėmis). Palydovinei televizijai nustūmus kabelinę televiziją į antrą planą, atsilaisvino pajėgumai, kuriuos ateityje bus galima panaudoti interneto ryšiui, ir buvo galima tiekti iki 1 000 Mbit/s (atitinka 1 Gbit/s) greitį.

Stiklo pluoštas

Šviesolaidiniai tinklai palaipsniui keičia kabelinius tinklus ir šiuo metu siūlo iki 100 Gb/s spartą. Visose pirmiau minėtose technologijose šviesa perduodama variniais kabeliais, o čia šviesa siunčiama šviesolaidžiu - beveik šviesos greičiu. Tai reiškia, kad galima pasiekti dar didesnį duomenų pralaidumą.

Internetas kelyje

GSM / EDGE / UMTS / LTE 3G, 4G, 5G

Mobilusis internetas pirmą kartą tapo prieinamas amžiaus pradžioje, kai buvo įdiegta GSM (Pasaulinė mobiliojo ryšio sistema). EDGE (Enhanced Data Rates for GSM Evolution) standartus su 256 kbit/s sparta. Padidėjimas atnešė UMTS (universali mobiliųjų telekomunikacijų sistema) 3G su 384 kbit/s sparta nuo 2007 m., o po to - su išplėstine UMTS Standartinis HSPA 7,2 MBit/s ir HSPA+ su 42 bitų/s sparta. Naudojant LTE (Long Term Evolution) 4G, duomenų perdavimo sparta išaugo iki įspūdingo 300 ... 1 000 MBit/s, o 5G Iki 1 500 MBit/s spartos tinklas.

Tačiau šiomis prieigos technologijomis galima naudotis tik tuo atveju, jei yra atitinkama mobiliojo ryšio aprėptis.

StarLink

"StarLink" teikia pagalbą vietovėse, kuriose ryšio aprėptis yra prasta arba jos visai nėra, arba jūroje, naudodama šiuo metu apie 4 000 palydovų 540 ... 570 km aukštyje, o greitis - 150 ... 500 MBit/s.

Jos palydovai tiekia internetą beveik visuose pasaulio regionuose. Tačiau norint priimti reikia specialių antenų, kurios yra suderintos su kitu galimu palydovu ir automatiškai seka jo kelią. Antenos, skirtos naudoti transporto priemonėse arba laivuose keliaujant, yra didesnės ir statiškai nukreiptos į dangų.