Žmonėms ar Dievui patinka?

Skaitymo laikas 3 minutės

Žmonėms ar Dievui patinka? Kas yra (labiau) pageidautina?

Skaitmeninių tinklų pasaulyje, kuriame socialinė žiniasklaida vaidina vis svarbesnį vaidmenį, kitų pripažinimas dažnai matuojamas "patinka", komentarais ar sekėjų skaičiumi.

Žmonės siekia patvirtinimo savo buvimu internete, savo socialinėje aplinkoje, daugiausia orientuotoje į rezultatus. Tačiau kyla klausimas: ar žmonių pripažinimas iš tiesų mus tenkina ilgalaikėje perspektyvoje?

O gal galiausiai išliekamąją vertę turi Dievo pripažinimas?

Ilgesys patvirtinimo

Pripažinimo siekis yra pagrindinis žmogaus poreikis. Žmonės iš prigimties yra socialinės būtybės ir kitų žmonių patvirtinimą suvokia kaip tam tikrą įvertinimą. Šiuolaikinėje visuomenėje tai ypač akivaizdu naudojantis socialine žiniasklaida. Kiekvienas patinka ar teigiamas komentaras gali trumpam pakelti savivertę, o neigiama reakcija ar ignoravimas dažnai suvokiami kaip atstūmimas.

Žvelgiant iš Biblijos perspektyvos, šis pripažinimo troškimas visada buvo aktualus. Pats Jėzus įspėjo, kad savo darbus reikia daryti trokštant žmonių pripažinimo. Taigi Mato 6:1 skaityti "Būkite atsargūs, kad neduotumėte išmaldos[1] žmonių akivaizdoje, kad juos pamatytumėte, kitaip negausite atlygio iš savo Tėvo danguje." Ir Galatams 1:10 dar kartą patvirtina, kad "Ar kalbu dėl žmonių, ar dėl Dievo? Ar stengiuosi įtikti žmonėms? Tačiau jei vis dar norėčiau patikti žmonėms, nebūčiau Kristaus tarnas.„

Laikinosios žmogaus pripažinimo vertybės

Nors kitų pritarimas suteikia trumpalaikį džiaugsmą, lieka klausimas: ar jis turi ilgalaikę vertę? Socialinė žiniasklaida greitai keičiasi: tai, kas švenčiama šiandien, rytoj gali būti pamiršta. Prisirišimas prie kitų nuomonės dažnai sukelia vidinį spaudimą, abejones savimi ir priklausomybę nuo išorinio patvirtinimo.

Šiandien įvairiuose kanaluose vis dar turite daugiau nei 1000 "draugų", o rytoj, kai jums tikrai prireiks draugo, jų neliks.

Tai rodo. Patarlių 29:25 taikliai apie " Žmogaus baimė yra spąstai, bet kas pasitiki Viešpačiu, yra saugus." ir Jono 12:43 priduria: "Nes žmonių garbė jiems buvo brangesnė už Dievo garbę".

Dievo pripažinimas - amžinasis standartas

Priešingai nei trumpalaikis žmonių pritarimas, Dievo pritarimas yra amžinas ir nekintantis. Jis ne tik mato mūsų išorinį elgesį, bet ir skiria ypatingą dėmesį mūsų širdžiai. Jo pritarimas grindžiamas ne žemiškais pasiekimais, bet tikrais santykiais su Juo.

Svetainėje 1 Samuelio 16:7 tai dar kartą paaiškėja "Bet Viešpats tarė Samueliui: "Nežiūrėk į jo išvaizdą ar ūgį, nes aš jį atmečiau. Nes [Viešpats] nežiūri į tai, į ką žiūri žmogus, nes žmogus žiūri į tai, kas jam prieš akis, o Viešpats žiūri į širdį.!“.

Ir Kolosiečiams 3:23-24 pateikia galutinę rekomendaciją "Ir visa, ką darote, darykite iš širdies, kaip Viešpačiui, o ne žmonėms, žinodami, kad gausite iš Viešpaties paveldėjimą kaip atlygį, nes tarnaujate Kristui Viešpačiui.„.

Ieškokite Dievo pritarimo!

Norėdami išsivaduoti iš priklausomybės nuo žmogaus patvirtinimo, galime taikyti, pavyzdžiui, šiuos iš Biblijos paimtus principus:

• Tapatybės atradimas Kristuje - Mūsų vertė priklauso ne nuo kitų nuomonės, bet nuo to, kad esame Dievo vaikai, kaip matome iš Romiečiams 8:16-17 rasti patvirtintą "Pati Dvasia kartu su mūsų dvasia liudija, kad esame Dievo vaikai.O jei esame vaikai, tai esame ir paveldėtojai, tai yra Dievo paveldėtojai ir Kristaus bendrapaveldėtojai, jei iš tiesų kartu su Juo kenčiame, kad kartu su Juo būtume pašlovinti."
• Gyventi sąžiningai ir autentiškai - Užuot prisitaikę, kad patiktume kitiems, turėtume stengtis reprezentuoti save ir būti nuoširdūs Dievo akivaizdoje, kaip patariama Efeziečiams 6:6-7 "... ne dėl to, kad patiktų žmonėms, bet kaip Kristaus tarnai, vykdantys Dievo valią iš širdies, tarnaujantys Viešpačiui gera valia, o ne žmonėms..."

• Ilgalaikių vertybių pirmenybė prieš trumpalaikį pripažinimą - Užuot ieškoję žmonių simpatijų ar pagyrimų, turėtume klausti savęs, kas yra vertinga Dievo akyse. Mato 6:19-20 Kokius lobius turėtume kaupti, ne tuos, kurie greitai genda, bet tuos, kurie išliks amžinai "Nekraukite sau lobių žemėje, kur kandys ir rūdys naikina, kur vagys vagia ir vagia. Bet kaupkite sau lobius danguje, kur nei kandys, nei rūdys negadina, kur vagys negraužia ir nevagia".

Išvada

Pripažinimo troškimas yra giliai įsišaknijęs mumyse, tačiau žmogaus pritarimas yra trumpalaikis. Tie, kurie tuo grindžia savo gyvenimą, dažnai patiria nusivylimą ir nesaugumo jausmą.

Biblija mus moko, kad tikrasis pasitenkinimas ateina ne iš žmonių pritarimo, bet iš santykio su Dievu. Jo pritarimas yra nuolatinis, nepriklausomai nuo išorinių aplinkybių, ir veda į tikrąją ramybę bei pasitenkinimą.

Klausimas lieka atviras: ar mes ir toliau ieškome žmonių simpatijų, ar Dievo palankumo?