Šamanizmai

Skaitymo laikas 3 minutės

Šamanizmas apima visas etnines religijas, kilusias iš Sibiro, kurias išpažįsta altajiečiai, buriatai, evenkai, jakutai, nencai ir Europos samiai.

Šamanizmas kilęs iš amžinojo žodžio šaman (pažinti, įžvelgti) ir apibūdina bendrą nekromantų egzistavimą įvairiose kultūrose, kurie palaiko ryšius su dvasių pasauliu, naudodami transo sukeltas technikas.

Pagal klasikinį šamanų požiūrį kosmosas yra daugiasluoksnis (mažiausiai trisluoksnis), t. y. sudarytas mažiausiai iš trijų pasaulių. Aukštesniajame ir žemesniajame pasauliuose gyvena gerosios ir piktosios dvasios. Pasaulio ašis jungia visus tris pasaulius tarpusavyje ir leidžia nuo kūno nepriklausomai sielai, pasitelkus gyvūnų dvasias, lankytis dvasių pasaulyje, kad dialoge su dvasių pasauliu atstatytų problemų pažeistą pasaulių pusiausvyrą.

Norint įgyti reikiamą sąmonės būseną, be protą keičiančių medžiagų vartojimo (išskyrus Sibiro regionus), naudojamas badavimas, hipnozė, meditacija, miego trūkumas, transas, lydimas būgnų mušimo (210-230 bpm) ir perkusijos ritmų (3,5-4,4 Hz, atitinkančių delta ir teta bangas EEG), šokio ritualų ir kt. Dvasių iškvietimas priklauso nuo tinkamos vietos ir tinkamo laiko pasirinkimo. Pačioje ekstazėje, priklausomai nuo regiono, kalbama apie dvasios apsėdimą arba savo sielos atsiradimą.

Apie apsėdimą dažniausiai pranešama budizmo ir islamo pasienyje, tik Pietryčių Azijoje ir Afrikoje. Ji pasireiškia antgamtinėmis fizinėmis galiomis, konvulsijomis, kalbėjimu ir rėkimu nesuprantamomis kalbomis, putų pūtimu, šėliojimu, lydimu stipraus visų kūno funkcijų pagreitėjimo.

Sielos pasitraukimas iš kūno pasireiškia neįprastu kūno funkcijų sumažėjimu, kvėpavimo sistemos susilpnėjimu, kūno sustingimu ir pojūčių aptemimu.

Abiem formoms būdingas ekstazinis transas, kurio metu asmuo patiria realius, palyginti intensyvius pojūčius ir haliucinuojančias dvasias.

Ritualai atliekami, pavyzdžiui, siekiant apsisaugoti nuo ligų ar žalos, lietaus, gausios žvejybos ar gero derliaus. Šamanai vadovauja religinėms šventėms, diagnozuoja ir gydo ligas, išvaro piktąsias dvasias, valo sielas ir spėja.

Išvaizda ar tikrovė?

Nors šamanizmo tikslas paprastai yra daryti gera, tačiau žmones užburia "piktosios" dvasios. Tai panašu į tariamai "gerąją" baltąją magiją, kuri nėra "gera", nes yra įvardijama kaip baltoji, o ne juodoji, bet lygiai taip pat įtraukia žmones į demonų valdžią.

Mozė jau buvo aiškiai pasisakęs tiems, kurie kreipėsi į nekromantus ir aiškiaregius (Iš 20, 6). Pakartoto Įstatymo 18, 10-12: "10 Tebūnie tarp jūsų nė vieno, kuris verčia savo sūnų ar dukterį pereiti per ugnį, arba tokio, kuris užsiima burtais ar ženklais, arba burtininko, arba burtininko, arba burtininko, 11 arba tokio, kuris buria dvasias, arba dvasių aiškintojo, arba aiškiaregio, arba tokio, kuris kalba su mirusiaisiais. 12 Nes kas tai daro, yra pasibjaurėjimas Viešpačiui...". (Schlachter vertimas)

Efeziečiams 6:12 Paulius rašo: "Nes mūsų kova vyksta ne prieš kūną ir kraują, bet prieš valdovus, prieš valdžią, prieš šio amžiaus tamsybių pasaulio valdovus, prieš dvasines piktybės [jėgas] dangiškose [srityse]." (Schlachterio vertimas)

Tai aiškiai rodo, kad puolę angelai (demonai) su Šėtonu kaip pasaulio valdovu [iš] tamsos nori pasinaudoti savo galia ir pavergti žmones. Įvairių galimybių potyris yra beveik neišsemiamas ir nepaprastai viliojantis ieškotojus. Juk žadamas išgydymas, žadamas daugelio problemų sprendimas. Laimė ir pasitenkinimas, turtai ir t. t. - visa tai yra meniu. Turėtumėte patogiai įsitaisyti ir tuo mėgautis! O gal verčiau to nedaryti?

Su demonais yra regimybė, bet su Jėzumi Kristumi yra būtis!

Kiekvienas, kuris tikrai ieško palaimos, atleidimo ir išgelbėjimo, sveikatos ir pasitenkinimo, pagalbos sunkiais laikais ir galutinio išganymo, neparduodamas savo sielos, yra tikrai saugus Jėzaus rankose per tikėjimą Juo. Jokia tamsos galia negali jam ten pakenkti. Ps 50, 15 tiksliai tai patvirtina: "... paskambinkite man reikiamą dieną, todėl aš tave išgelbėsiuir jūs mane pagerbsite!". (Schlachter vertimas)